Sveiki, bičiuliai. Po trylikos dienų, ko gero, geriausių atosotogų iki šiol skubu pasidalinti savo vis dar karštais įspūdžiais. Buvau Sicilijoje ir Romoje.
Jau beveik savaitė, kai bandau parašyti apie pirmą kelionės dalį – Siciliją. Prisižiūrėjęs įvairių foto kompozicijų bloguose, pirmas kelias dienas bandžiau nugalėti foto redagavimo programas. Keli vakarai prie vartotojo vadovo ir daugelis nesėkmingų bandymų kažką iškepti. Ta proga skelbimas „Siūlau kelias kulinarijos pamokas mainais į darbo su grafine foto programa pradmenis“. Štai vakar, kai sprendimą nuotraukoms, atrodo, radau, atsisėdau rašyti. Bet, gal dėl to, kad buvau suvalgęs lėkštę šaltibarščių ar todėl, kad visą vakarą lijo, taip nieko ir neparašiau. Bet šiandien. Šiandien, supratęs, jog įkvėpimą reikia palaikyti, internete susiradau atostogų metu mašinoje klausytą itališko popso stotį Radio Italia ir pagaminau pirmą ataskaitos dalį. Siūlau įsijungti skaitant. Pradedam.
Apie naujus metus šeimoje atsirado pasiūlymas aplankyti Siciliją, Sardiniją ir Romą. Bet įvertinus, jog nepavešime, pradėjome rinktis tarp dviejų salų. Pasirinkę Sicilijos naudai (ačiū Ainai ir Žilvinui už info, kuri padėjo galutinai apsipręsti) pradėjome energingai ruoštis. Muziejus, senovės kultūrų paminklų ir civilizacijos pėdsakų lankymo planavimą palikęs žmonai, susikoncentravau ties tipiniais maistais, kulinariniais regionais ir restoranais.
Kelionė maršrutu Vilnius-Milanas-Katanija praeina ramiai. Pakeliui studijuoju Lonely Planet kalbos sekciją ir mokausi be akcento paprašyti puodelį espresso. Tuo pačiu aiškinuosi, kuo latte macchiato skiriasi nuo café macchiato. Leidžiamės Sicilijoje ir tiesiu taikymu važiuojame į Sirakūzus. Po ilgų restorano, nurodyto kelionių vadove, paieškų mažai apšviestame Sirakūzų senamiestyje Ortygia išsirenkame vieną tų mažų žuvies restoranėlių su dengta lauko terasa. Nors jau gerokai po aštuonių vakaro, esame vieni pirmųjų lankytojų. Gauname meniu, renkames šviežią žuvį (prisiminęs Portugalijos kelionę, rodau savo rimtą susirūpinimą pasirenkant vakaro laimikį savo lėkštei ir einu paskui šeimininką išsirinkti žuvies). Pusvalandis valgant baltą itališką duoną bei antipasti ir pas mus jau pirmą vakarą ant stalo atkeliauja (kaip vėliau pasirodys geriausias visos kelionės) patiekalas su stambia jūros druska keptos bei alyvuogių aliejumi apipiltos baltos žuvys. Spaudžiame citriną. Jos sultys maišosi su aliejumi, keptos žuvies sunka bei druska ir virsta, tikriausiai, tobuliausiu padažu žemėje. Tobula vakarienė. Pabaigai, pakeliui į viešbutį galvojame apie desertą. Užeiname į pastisseria. “Porą profiterole“, – angliškai sakau padavėjui rodydamas pirštu į plikytos tešlos pyragėlius su įdaru. Jis krato galvą ir nesupranta. “Norite bigne su ricotta”, – manęs staiga angliškai paklausia pagyvenęs vyriškis, buvęs mokytojas. Įsišnekame ir jis trumpai papasakoja apie Sicilijos saldumynus. O jų daug: canolli (vamzdeliai su įdaru, foto žemiau), bigne (plikytos tešlos pyragaičiai su įdaru), cassata (pyragas iš biskvito sumirkyto syrupe, pertepto ricotta su cukatais), apelsinų ir citrinų cukatai, įvairių vaisių formos marcipaniniai skanėstai ir, žinoma, vietinis Sicilijos šokoladas. Įdarų karalienė – ricotta – itališka debesies lengvumo varškė išsukta su cukrumi iki puraus kremo.
Kitą dieną keliaujame į bene žymiausią Sicilijos kulinarinį trikampį –barokinius miestukus Modika, Noto ir Ragusa. Daugelio turistų aplenkiami šie trys miestai yra “must” kiekvienam kulinariniam keliautojui. Pirmas sustojimas Noto. Šis miestukas – tai viena didelė barokinė promenada pilna italų turistų, kurios gale yra geriausia pripažinta Sicilijos kavinė Café Sicilia. Užeiname. Ragaujame jų firminį patiekalą granita di mandorle (migdolų šerbeto, kuris turėtų puikiai gaivinti karštą vasaros dieną). Žinome, jog kavinė garsėja savo džemais, įvairių skonių medumi ir kitais vietiniais saldumynias, tai prisiperkame pilną krepšį. Artėjant nakčiai pasiekiame Modika. Ryte sužinome, jog mieste vyksta šokolado dienos. Apie Modika šokoladą reiktų parašyti atskirai. Miestuke turinčiame 50.000 gyventojų veikia bent 20 šokolado dirbtuvėlių susijungusių į „Cioccolato di Modica“ konsorciumą, kuris prižiūri gamybos taisykles. Jos gamina šokoladą pagal senovinį actekų receptą, kurį atvežė ispanai. Nuo XVIII a. kakavos masė maišoma su valytu cukrumi ir įvairiais priedais (apelsinais, pipirais, cinamonu ir pan.) taip išgaunant traškų, grūdėtą, tarsi smulkių vafliukų pripildytą šokoladą. Visose parduotuvėse produkciją galima ir skatinama ragauti. Tokiu būdu, visiškai nemokamai galima pasidaryti pusės dienos šokolado degustaciją – pažintį su miestu. Mes taip ir padarome ir po keleto aplankytų parduotuvių išsirenkame Laboratorio Don Puglisi ir Antica Dolceria Bonajuto. Pastaroji, veikianti nuo 1880, dar žinoma, kaip geriausių mpanatigghi gaminojai. Mpanatigghi – tai tokie lietuvišką meduolį skoniu primenantys pyragaičiai, kuriuose yra mėsos. Vieną jų atsiradimo prielaidą galite perskaityti čia . Vieną vakarą keliaujame į Ragusą, vietą, kur vakarieniausime pas geriausią Sicilijos kulinarą Ciccio Sultano – jo restorane Duomo Restorane esame pirmi, taigi užsakymą priima pats Ciccio, kuris po to pusei vakaro dingsta virtuvėje. Galima rinktis iš degustacinio meniu (110 Eur žmogui) arba patiekalus iš meniu. Valgome labai skaniai, daug ir ilgai. Nors Ciccio – naujos kartos virėjas, jo meniu griežtai sicilietiškas naudojant vietinius Ragusa produktus (pvz. sūrį). Vakarienė truko 3 valandas. Galiu drasiai išskirti ragautą restorano vizitinę kortelę – Nero dei Nebrodi (laukinio šerno iš Nebrodi parko) kepsnį įdarytą dešra ir Ragusa sūriu ir užpiltą Nero d’Avola vynuogių padažu ir šokoladu. Ypač maloniai nustebino duona – tokia šilta ir su vanilės prieskoniu, kurį sukuria stambiai malti nevalyti kviečiai.
Iš kulinarinio trikampio kelias veda link Agrigento, kuris įžymus savo šventyklų slėniu. Gyvename šalia jo esančiame Porto Empedocle, kur vietinėje tavernoje ragaujame vieną iš tipinių Sicilijos patiekalų – zuppa di cozze (midijos su pomidorais, prieskoniais ir vynu).
Ryte kertame salą iš pietų į vakarus. Važiuojame senu keliu S118 per kalnus. Planas aplankyti Siciliją pavasrį, kai viskas žydi, pasiteisina su kaupu – prieš mus driekiasi hektarais skaičiuojami mėlyni, geltoni ir raudoni plotai.